INFORMACIJA APIE ALYVOS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMAS, NETINKAMĄ JŲ TVARKYMO ŽALĄ APLINKAI IR ŽMONĖMS

Alyvos atliekos – bet kokia tepimo ar pramoninė alyva, kuri yra išgauta iš mineralinės bazinės alyvos ar gauta sintetinimo būdu ir tapo netinkama naudoti pagal pirminę paskirtį, taip pat netinkama naudoti vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva, mineralinė tepimo alyva, turbininė ir hidraulinė alyva.
Alyvos atliekos turi vieną didžiausių poveikių aplinkai  iš visų transporto priemonių eksploatavimo ar pramonės atliekų, nes jos yra netirpios, patvarios ir prisotintos nuodingaisiais chemikalais bei sunkiaisiais metalais. Alyva prilimpa prie bet kokių paviršių - nuo paplūdimio smėlio iki paukščių plunksnų. Ji plūduruoja ir teršia mūsų vandenis, juos padengdama orui nelaidžia plėvele. Ji lėtai praranda klampumo savybes ir lėtai garuoja. Nedidelis kiekis alyvos gali smarkiai užteršti didelį kiekį geriamojo vandens.
 

Naudota alyva gali pakenkti aplinkai keliais skirtingais būdais:
• Kai kurie priedai, naudojami tepaluose gali užteršti aplinką. Pvz cinko dialkil ditiofosfatas, molibdeno disulfidas ir kiti organiniai metalo junginiai.
• Kai kurie junginiai, randami naudotoje alyvoje - pvz., poli-aromatiniai angliavandeniliai (PAA) - gali būti labai pavojingi žmogaus sveikatai. Kai kurie jų yra kancerogeniniai ir mutageniniai. PAA kiekis variklio alyvoje didėja priklausomai nuo eksploatacijos laiko, nes PAA, susidarę benzininiuose varikliuose degimo metu, kaupiasi alyvoje.
• Pokyčius alyvoje sukelia aukšta temperatūra ir apkrovos dirbant varikliui. Tai sukelia oksidaciją, nitraciją, polimerų ir organinių metalo junginių skilimą.
• Kiti teršalai taip pat kaupiasi alyvoje jos naudojimo metu - kuras, antifrizas, vanduo, dilimo metu atsiradusios metalų dalelės, metalų oksidai ir degimo produktai.

Patekus į vandenį: pusė litro naudotos alyvos gali padengti plėvele iki pusės hektaro vandens paviršiaus ploto. Patekę į vandens telkinius alyvos atliekos kelia grėsmę žuvims, vandens paukščiams, vabzdžiams ir kitai vandens gyvūnijai. Vandens paviršių padengianti alyvos plėvelė neleidžia į vandenį patekti deguoniui, saulės šviesai bei kenkia fotosintezės procesui. Sūriame vandenyje alyva žudo mikroskopinį planktoną ir dumblius, kurie sudaro jūrų mitybos grandinės sistemos pagrindą. Labai nedidelis alyvos kiekis išsiliejęs ir patekės į žuvų ir vėžiagyvių buveines, gali užteršti jų skonį.
Patekus į gruntą: alyvos atliekos smelkiasi per sąvartynus ir dirvožemį, taip užteršdamos požeminio vandens šaltinius. Vienas litras naudotos alyvos gali sugadinti 1000.000 litrų vandens skonį ir grynumą. Alyvos atliekos gali  pernešti sunkiuosius metalus ir kitas toksiškas medžiagas į šalia esančius vandens telkinius. Alyva, patekusi į dirvožemį, sumažina dirvožemio produktyvumą. Naudotos alyvos koncentracija nuo 50 iki 100 dalių vienam milijonui (ppm) gali užteršti/apsunkinti nuotekų valymo procesą.
Patekus į orą: neperdirbtos pnaudotos alyvos deginimas teršia orą, kuriuo mes kvėpuojame, cheminėmis medžiagomis, kurios gali būti pavojingos mūsų visų sveikatai.
 

Įprastinio naudojimo metu, priemaišos, pavyzdžiui, purvas, metalo nuograndos, vanduo, cheminės medžiagos gali susimaišyti su alyva ir alyva po kurio laiko tampa nebetinkama naudoti.
Europoje yra suvartojama apie 65 proc. automobilinės ir mažiau nei 35 proc. pramoninės alyvos. Apie 50 proc. suvartotos alyvos visiškai susinaudoja veikloje (vykstant degimui, garuojant, pasiliekant likučiams talpose ir t.t.). Likęs 50 proc. suvartojamos alyvos kiekis galėtų būti surenkamas.
Variklinė alyva sudaro daugiau kaip 70 proc. alyvos atliekų, kurias yra galimybė surinkti (tamsioji pramoninė alyva sudaro apie 5 proc. ir šviesioji pramoninė alyva mažiau nei 25 proc.).
Efektyviausiai veikia variklinės alyvos atliekų surinkimo sistemos (surenkama iki 80 proc.) ir mažiau efektyvios yra tamsiosios pramoninės alyvos (surenkama mažiau nei 10 proc.).

Pastaruoju metu Lietuvoje kasmet suvartojama daugiau kaip 20 tūkst. t alyvos, o jos atliekų surenkama ir sutvarkoma tik apie ketvirtadalį. Būtent variklinė alyva sudaro daugiau kaip 70 proc. alyvos atliekų, kurias yra galimybė surinkti, tačiau Lietuvoje surenkamas tik penktadalis. Likusi dalis nelegaliai sudeginama ar kitaip netinkamai panaudojama, pvz.: išpilama, panaudojama įrankių tepimui ir pan. Deginant alyvą naminiuose šildymo katiluose ar buitiniuose katiluose, skirtuose dirbtuvių patalpoms apšildyti, sunkiųjų metalų dalelės nusėda ant žemės paviršiaus ir sukimba su dirvos dalelėmis, užteršdamos dirvą, o vėliau ir gruntinį vandenį. Sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, kai kurie jų sukelia vėžinius susirgimus. Taip pat šie sunkieji metalai po truputį kaupiasi mūsų organizmuose, tad po kiekvieno kontakto su panaudota alyva, jų vis padaugėja.
Alyvos atliekų turėtojai bei tvarkytojai turi pasitelkti visas galimas priemones, kad alyvos atliekos būtų saugiai tvarkomos ir nekeltų pavojaus žmonių sveikatai bei aplinkai. Didžiausią pavojingų atliekų dalį Lietuvoje (apie 50 proc.) sudaro naftos produktų ir vandens mišiniai, įskaitant ir naftos produktų turinčias atliekas, tepimo-aušinimo skysčius, naudotą alyvą. Akivaizdu, kad naftos produktų atliekos yra svarbiausia pavojingų atliekų rūšis.

DRAUDŽIAMA:
-alyvos atliekas maišyti su kitomis buitinėmis atliekomis, jų negalima pilti į plautuvę ar klozetą, lietaus nuotekų šulinius, drenažo ir kanalizacijos sistemas, paviršinio bei požeminio vandens telkinius ar tiesiog ant žemės.
- perduoti susidariusias alyvos atliekas leidimo tokias atliekas tvarkyti neturinčioms įmonėms.
- deginti alyvos atliekas tam nepritaikytose krosnyse ir neturint teisės to daryti.

Atliekų turėtojai buityje susidariusias alyvos atliekas PRIVALO:
- pristatyti į atliekų priėmimo punktus arba kitas vietas, kuriose tokios atliekos yra priimamos;
- atiduoti komunalinių atliekų tvarkytojui, kai šis vykdo alyvų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu pagal iš anksto paskelbtą grafiką ir sutartyje su Savivaldybe nustatytomis sąlygomis;
- teisės aktų nustatyta tvarka perduoti alyvų gamintojams (importuotojams) ir platintojams, jeigu savivaldybės teritorijoje įdiegta papildanti šių atliekų surinkimo sistema.
-įmonės savo veikloje susidariusias alyvos atliekas privalo atiduoti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms saugiam ir tinkamam jų sutvarkymui. Alyvos atliekas draudžiama perduoti asmenims, neturintiems teisės tvarkyti tokių atliekų.

Panaudota alyva yra užteršta įvairiais metalais: magniu, variu, cinku, kitais sunkiaisiais metalais. Sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, kai kurie jų sukelia vėžinius susirgimus, po truputį kaupiasi mūsų organizme, todėl sveikatos problemos gali išryškėti tik už kurio laiko. Naudotoje variklinėje alyvoje gali būti toksinių medžiagų, tokių kaip benzeno, švino, cinko, ir kadmio. Alyvos atliekose aptinkami chlorinti tirpikliai, PCB (polichlorinti bifenilai yra sintetiniai chlorinti angliavandeniliai, turintys savybę kauptis biologiniuose organizmuose bei pasižymintys ilgalaikiu neigiamu poveikiu organizmams).
Alyva, išleista iš variklių, pavarų dėžių, hidraulinių sistemų, turbinų, oro kompresorių ir t.t. yra užteršta dilimo priemaišomis; įvairiais cheminėiais junginiais, į kuriuos būna išsiskaidę alyvos priedai, bei eksploataciniais skysčiais, riebalų plovikliais ir tirpikliais. Naudotoje alyvoje yra dilimo metu atsiradusių metalų, tokių kaip geležies, alavo ir vario, taip pat ir švino. Cinko priemaišų atsiranda iš priedų, dedamu į tepimo alyvą. Daugelis organinių molekulinių junginių atsiranda dėl priedų ir bazinės alyvos skylimo. Labiausiai potencialiai kenkiantis molekulinis junginys yra policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA), pavyzdžiui, benz (a) pireno ir chrizeno.

Netinkamai utilizuojama panaudota alyva gali sukelti daug nepageidaujamo poveikio aplinkai - šios pavojingos atliekos, patekusios į aplinką, teršia gamtą, prasiskverbia į dirvožemį, užteršia gruntinius vandenis, kenkia žmogaus sveikatai. Įrodyta, jog kenksmingos medžiagos turi tiesioginės įtakos įvairių ligų, ypač vėžinių, paūmėjimui. Todėl yra labai svarbu tokias atliekas išskirti iš bendro atliekų srauto. Alyvos atliekas būtina priduoti pavojingų atliekų tvarkytojams. Deginant alyvą naminiuose šildymo katiluose ar buitiniuose katiluose, skirtuose dirbtuviu patalpoms apšildyti, sunkiųjų metalų dalelės nusėda ant žemės paviršiaus ir sukimba su dirvos dalelėmis, užteršdamos dirvą, o vėliau ir gruntinį vandenį.

Alyvos atliekos yra vertingas išteklius. Jas perdirbant, galite apsaugoti aplinką ir taupyti energiją bei neatsinaujinančius naftos išteklius. Prioritetas tvarkant alyvos atliekas teikiamas alyvos atliekų regeneravimui ir perdirbimui į kurą. Perdirbimas yra geriausia alyvos atliekų sutvarkymo forma, nes tai alyvą padaro tarsi naują, vėl tinkamą tepimui. Perdirbant naudotą alyvą sunaudojama 89 proc. mažiau energijos ir išskiriama iki 65 proc. mažiau teršalų emisijos, nei perdirbant žaliavinę naftą. Perdirbant nepilnai 2 litrų naudotos alyvos, energijos pakanka vienam vidutiniam namų ūkiui aprūpinti elektra 24 val. ar pagaminti 48 patiekalus mikrobangų krosnelėje, 216 kartus plaukų džiovintuvu išsidžiovinti plaukus, 15 mėnesių siurbti dulkes ar 180 valandų žiūrėti televizorių. 
Pakartotinai rafinuojant naudotą alyvą sunaudojamas tik vienas trečdalis energijos, lyginant su energija, reikalinga žaliavinės naftos išgryninimui iki naujos tepalinės alyvos. Paprastai norint pagaminti apie 2,5 litrų naujos rafinuotos variklinės alyvos, reikia perdirbti apie 160 litrų aukštos kokybės žaliavinės naftos. Tuo metu iš nepilnai 4 litrų naudotos alyvos galima išgauti tuos pačius 2,5 litro šviežios alyvos. Alyva niekada nesusidėvi, ji tiesiog prisisotina kietosionis dalelėmis, purvu ir oksiduojasi!
Jau kartą naudota alyva gali būti surenkama, perdirbama bei vėl ir vėl naudojama. Perdirbta naudota alyva gali būti vėl panaudojama tam pačiam darbui atlikti ar pagal visai kitą paskirtį. Pavyzdžiui, panaudota variklinė alyva gali būti pakartotinai perdirbama ir parduodama kaip variklinė alyva arba kaip apdorotas mazutas krosnims. Aliuminio valcavimo alyva taip pat gali būti filtruojama vietoje ir naudojama vėl.
 

Naudota alyva, remiantis pasauline praktika, gali būti perdirbama keliais būdais:
• Alyvos filtravimas vietoje (angl. reconditioned on site), kuris apima nešvarumų/priemaišų pašalinimą iš panaudotos alyvos ir jos panaudojimą dar kartą. Nors ši perdirbimo forma negali atkurti šviežios alyvos savybių, tačiau gali šiek tiek prailginti jos gyvenimą.
• Naftos perdirbimo gamyklos procesuose naudojimas kaip žaliavos benzino ir kokso gamyboje.
• Pakartotinis rafinavimas (angl. re-refined), kuris apima naudotos alyvos perdirbimą, išvalant ją nuo priemaišų bei pašalinant oksidacijos procesus, taip kad ji gali būti naudojama kaip bazinė alyva naujos alyvos gamybai. Toks naudotos alyvos perdirbimas prailgina alyvos išteklių gyvavimą neribotam laikui. Ši perdirbimo forma yra priimtiniausia, nes ji uždaro perdirbimo linijos ratą, vėl ir vėl panaudojant tą pačią alyvą tam pačiam produktui pagaminti, taip sunaudojant mažiau energijos ir mažiau pirmojo rafinavimo alyvos.
• Perdirbimas ir deginimas energijai gauti, kuris apima vandens ir priemaišų pašalinimą, kad naudota alyva galėtų būti deginama kaip kuras šildymui ar kaip energijos šaltinis pramonėje. Ši perdirbimo forma nėra tokia naudinga kaip naudotos alyvos pakartotinis rafinavimas, nes ji leidžia alyvai būti pakartotinai panaudotai tik vieną kartą. Nepaisant to, taip gali būti išgaunama vertinga energija.

Pakartotinis rafinavimas/regeneravimas (angl. re-refining)
Naudotos variklinės alyvos perdirbimas/pakartotinis regeneravimas yra sudėtingas, kelių etapų procesas, kurio metu pašalinamos visos priemaišos taip, kad ji gali būti naudojama kaip bazė naujos alyvos gamyboje. Tačiau maža paklausa šiam produktui gali padaryti perdirbimą ekonomiškai nepatrauklų daugeliui alyvos gamintojų.
Naudotos alyvos perdirbimo metu yra pašalinamas vanduo, netirpios liekanos, purvo, sunkiųjų metalų, azoto, chloro ir deguonies junginiai. Gautas po valymo produktas yra vadinamas pakartotinio rafinavimo alyva, kuri turi atitikti tuos pačius griežtus perdirbimo, sudėties ir veikimo standartus kaip ir pirmojo rafinavimo alyva. Išsamūs laboratoriniai ir lauko tyrimai patvirtino, kad pakartotinai rafinuojant naudotą alyvą, ji atitinka pirmojo rafinavimo alyvą – ji praėjo visus nustatytus bandymus, o kai kuriais atvejais net ir lenkė šviežios alyvos savybes.
Taip pat perdirbta variklinė alyva gali būti deginama kaip kuras, paprastai gamykliniuose katiluose, naudojama šildytuvuose ar šildymui pramonėje, pvz.: aukštakrosnėse ir cemento degimo krosnyse. Perdirbta variklinė alyva gali būti distiliuojama į dyzelinį ar jūrinį kurą, vykdant panašų procesą kaip naudotos alyvos pakartotinis rafinavimas, tačiau be galutinio hidrinimo proceso. Variklinės alyvos tepimo savybės išlieka net ir naudotoje alyvoje, bet to ji gali būti perdirbama neribotą skaičių kartų.
Aplinkosaugos požiūriu alyvos regeneravimas daro labai teigiamą indėlį. Jis ne tik sumažina didelę naštą aplinkai, kalbant apie naujai išgaunamos alyvos procesą, bet ir suteikia didžiausią ir labiausiai naudingą pasirinkimo atkurti galimybę (užtikrinant tinkamą naudotos alyvos surinkimą jos nedeginant, kas skatina nepageidaujamą atliekų maišymą). Naudotos alyvos perdirbimas duoda ir kitą naudą aplinkai, pavyzdžiui, šiuolaikiniai pakartotinai rafinuoti produktai atitinka motorinių transporto priemonių OEM reikalavimus, t.y. aukštos kokybės produktų su mažu sieros, aromatinių angliavandenilių ir fosforo kiekiu, atsižvelgiant į Kioto protokolo reikalavimus.

Yra dar vienas labai teigiamas bei svarbus alyvos atliekų perdirbimo privalumas šalies mastu - alyvos perdirbimas sumažina šalies priklausomybę nuo importuojamos alyvos.

Valymas/atnaujinimas (angl. reconditioning)
Kai kuriose pramonės šakose, alyva yra filtruojama per komercines filtravimo sistemas. Šis procesas padeda pašalinti netirpius nešvarumus, kad tokia alyva galėtų būti naudojama dar kelis kartus. Nors valymo procesas ne visada atkuria alyvos pradinę kokybę, tačiau kai tai derinama su pagrindinių priedų papildymu, prailginamas alyvos naudojimo intervalas.

Pakartotinis panaudojimas ir apdorojimas (angl.reuse and reprocessing)
Naudota alyva yra vis dar naftos produktas. Kai naudota alyva nebegali atlikti savo pradinio tepimo darbo, ji vis dar gali būti idealiai tinkama pakartotiniam naudojimui kaip naftos produktų kuras, taip jo energija gali būti lengvai išgaunama su mažai arba jokio paruošiamojo apdorojimo.
Jei koks nors paruošimas yra būtinas, prieš naudojant kaip kurą, pakartotinai apdorojant naudotą variklių alyvą, pašalinamas vanduo ir dalelės ir gali būti išgauti švairūs kuro produktai, taip kad ši alyva gali būti sudeginta šilumos generavimui arba elektros energijai gauti komercinėms operacijoms.
Didelis procentas visų naftos pakartotinio naudojimo/apdorojimo pasaulyje vyksta deginant naudotą alyvą turbinose, krosnyse, elektrinėse, cemento degimo krosnyse arba gamybos patalpoms – taip sumažinant poreikį perdirbti naują naftą ar kurą.
Dalis naudotos alyvos gali būti maišoma su dyzelinu. Dyzelinis kuras maišomas su iki 1 proc. panaudotos alyvos gali būti naudojamas nekenkiant varikliui arba išmetamajai sistemai. Tai paprastai daroma tik su dideliais, didelio galingumo varikliais. Naudota variklinė alyva gali būti maišoma su asfaltu mažais kiekiais ir tapti keliu, kuriuo jūs važiuojate kiekvieną dieną.

 

Alyvos atliekas priima iš įmonių, ūkininkų bei kitų asmenų ir tvarko UAB „Vetoil“. 

Dėl alyvos atliekų reiptis el. paštu: info@vetoil.lt,  tel. 8-37 309809 arba pristatyti adresu Ateities pl. 45, Kaunas.

NEBŪKIME ABEJINGI MUS SUPANČIAI APLINKAI!

MES UŽ ŠVARIĄ APLINKĄ! O JŪS?